2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

In the end nothing really matters. If it does, It's not the end. Kelios valandos miego nusimato, reikia jas ir pradėti.


Because if tomorrow never comes will he know how much you loved him?

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Nuo 7 up already. Gettin back to the track. Pražiemojau rudenį, pražiemosiu ir žiemą.
Tas, kuriam rūpi - galvos, kad tas, kuriam rūpi, ateis pas tave pats, jei jam rūpėsi.



Tiesiog tingiu kažką keisti. Labai liūdna kai kažką mokai gyvenimo ir būt protingo metų metus ir iš to neišeina nieko gudraus. Tas pats, kaip darbe pravedu seminarą, žmonės atsistoja, padėkoja ir išeina. Tada atsisėdi ant kėdės ir išsprogdinęs akis vėpsai kažkur pro langą sau vienas. Tada prieini išvadą, kad arba tu prastas mokytojas, arba prasti mokiniai. Aš nesu prastas mokytojas šiuo atveju. Aš pavargęs nuo mėšlo mokytojas.
Happy birthday.
Porą metų tu kiekvieną mielą dieną dirbi ir stropiai taupai, kiekvieną dieną. Ir eilinę iš jų, gatvėje juos pameti, ką darytum ? Vienas variantas būtų rėkti ir bėgti ieškoti, panikuoti ir isterikuoti. Kitas variantas yra susitaikyti su tuo, nes nieko nepakeisi. Tegul, nors ir sunkiai, bet tikrai susitaupysiu iš naujo. Tik dabar į tai žiūrėsiu dar rimčiau.
So make a wish.
Nei vienas pasaulyje nėra kažkam nusikaltęs ir turi pilną teisę būt laimingais, nesvarbu ar Žirmūnuos, ar Valakampiuos, ar pas kažkieno močiutę Pašilaičiuose, ar Gabijos viešbutyje Palangoje, ar prie Palangos tilto, ar prie Chillo tilto, ar Labas parke, ar Antakalnyje, Fabijoniškėse, ar Xuinyčioj, ar čiliake ar Krekenavoj, ar Europos moterų tuolete.
Kiek žmonių suvokia, kad prekybos centre Ozas yra ir PUMA ir BIBA?
No one offers you a shoulder, no one looks you in the eye.

2013 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Po biškį grįžtama prie "isn't it funny how day by day nothing changes, but when you look back everything is different". Kai klimpsti į monotoniją ir vienintėlė tave guodžianti mintis yra abstrakti ir skamba "Kažkada bus geriau". Kai tokią frazę sau kartoji šeštus metus iš eilės, pradedi pats nebetikėti tiek savim, tiek visais kitais.
Exit wounds.
Kai vėl dirbi po 12 valandų ir dar savaitgaliais. Kai spėji paklausyt po 3 placebo dainas iš ryto.
Kai šypsaisi tik iš reikalo, kai nesijuoki.
Kai skaudą galvą kiekvieną dieną ir nieko daugiau nespėji.
Kai toks dalykas, kaip "jausmai" pradeda beveik nebeegzistuoti.