2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

Taip ir nuleidi rankas ir nusiskandini vonioje. Ir tada jau niekas neberupi, nebelieka kuo rupintis.

2013 m. gruodžio 14 d., šeštadienis

Darbe su 50 cent - in da club per visą 15ą aukštą, su kava ir cigarete. Šeštadienis ir mano gimtadienis, o mes dirbam. O taip ir reikia.  Miau miau miau, mur mur mur.

2013 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis

Žadėtojai yra melagiai. Kai gauni iš daktaro frazę, kad tuoj mirsi, o tada negali užmigti penkias valandas vienas, nes neturi net su kuo būt, tau skauda tiesiogiai širdį, tu pašoki iš miego dėl skausmo. Tada sunku kažko laukti. Tada nieko nebelauki. Tada tepasakai ate, o kai tai padarysi, bus kitiems jau per vėlu.

2013 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Sugadintas vakaras ir nuotaika. Kitą kartą aš išmesiu naxui ingridientus, nei kažką iš jų gaminsiu. Pamoka nr vienas. Gyveni ir mokaisi, matau čia kažkame buvo klaida. Daugiau jokio gaminimo ir jokio buvimo dviese, geros darbo savaitės.
Taip ir pasakys ate visi, štai liksi tu, kieta viena, belaukdama, visus atmetus, bet labai jau geidžiama...
Vėl, po tokių dalykų - tos mintys, kelių metų mintys. Man ir taip gerai. Patikėk. Yra šimtai milionų tokių, net geresnių. Nelaižysiu subinių, niekada. Nepatinka, paprašau likti. Išeini - tada jau nežinau. Tai nėra rimta. Susikišiu žiedus į subinę, per anksti ja patikėjau, užaugau ne laiku, reikia matau tai pataupyti, nes visgi tai tik žaidimas, kaip matau. Liūdna. Taupom.
Štai tam ir skirtas šitas blogas, mano mintims. Mano mintys - tiesiai man į šnerves po šio vakaro. Niekas taip su manim nesielgs. Niekas. Aš savo pasakiau. Mano potencialas aiškus. Ir po velnių. Švaistau laiką man pradeda atrodyti. Tie maži žingsniai kalnu žemyn ir smilkstanti cigaretė - ne man, nepyk, matyt apsirikau, pradedu kvėpuot. Tada paskambinu ir atsikvėpiu, geriau.

2013 m. gruodžio 5 d., ketvirtadienis

: ) Vos nemireouw darbe šiandien, labai jau kvailai nedarbinga diena buvo, kitaip nei vakar. Marškiniai paruošti, mano veidas, kurį visi mato rėkiantį, kad 5000 dolerių - eto ne seriozna, jau suraukęs antakius avansu. Eisim tradint per bedarbystę, darysim bubla ir kibsim į reikalus. Nėra prastų reikalų, yra tik prasti jų sprendėjai. Nėra blogų mokinių, tik blogi mokytojai.
Jei aš tave mokau ir tu sakai, kad viską supranti, reiškias, kad aš labai gerai arba labai blogai mokau.

2013 m. gruodžio 1 d., sekmadienis

Geriau tu lauk jo. Ne manęs, o Lee. Hey hey hey.
Čia Lee šį vakarą kalba. Tik Lee kalba tiesą. Lino nebėra. Ir nebebus. Tai ne viena diena, tai ne naujas puslapis. Tai nauja knyga.
Su pienu, hanteliais ir muzika, su ekonimikos vadovėliu ir Italų kursais.

Man daug geriau, kai nėra žinančių blogo domeną. Aš čia rašau sau.
Ir tada jis pakyla nuo kėdės su šypsena agresyvia. Bet tada jis susiima, suvokia, jo šypsena pasikeičia į mielą ir jam pasidaro dar geriau, nes tai įvyksta naturaliai.
Išgirsti, kad esi kvailys - gali bet kas. Suprasti ir pripažinti liūdnus, tačiau teisingus faktus - ne.
It's all over now. Aš einu sportuoti.
KAC KAC KAC, NU NEBŪK DURNIALKA, MEU MEU.
Waiting for something to happen with this one on.
And if you're ever around, in the city or the suburbs, of this town,
Be sure to come around, I'll be wallowing in sorrow, wearing a frown, like pierrot the clown.
Nepatinka kažkoks laukimas. Planai jau sudėlioti ir tolimesnis gyvenimas - į dvi dalis. Kai sėdi tarp jų dviejų, ne kažką. Do you see deez moves, son ?
Važiuok į kaimą, ne į NY.

Galva papilnėjo per šias dienas, jaučiuos tikrai kitaip. Taip dar nesijaučiau. Manau tokios situacijos man ir trūko iki TO.
O nuo dabar, bet kokiu atveju viskas bus kitaip.

Na ir rytas, daug minčių, net nežinau į kurią visgi pusę viskas pakryps, todėl nežinau ką daryti.

2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Jau susiruošęs, apsigalvojau. Nukeliu tai ateičiai.
Žinai, kvaili dalykai laimi.
Nesu nugalėtas, nesu. Juokai juokais, tačiau yra buvę visko, daug baisių dalykų. Aš antrą kartą per tą pačią ugnį neinu. Einu ruoštis, rengtis.Vardan teisybės.

Aš manau, kad turi būti būtent taip. Tikrai ne kitaip. Viskas, taškas.

O su manim niekas taip nesielgia, niekas.
-Labas, Artūrai, kaip sekasi patiems ?

Pajuoduos ir paakiai, išryškėjo raukšlės. Jokių emocijų, jokių jausmų, tai tikrasis Jis. Jis tas, kuris galvoja. Galvoja ne kažkur įvykių sukūryje, o toliau. Toliau paėjęs vienas, jis atsisėda nuošaliai ir viską stebėdamas galvoja. Jis mato kaip žmonės dega, vienas po kito. Jis mato kaip jie džiaugiasi galvodami, jog kažką turi. O tada sudega ir jie. Nesunku yra stebėti laimingą žmogų. Nesunku, nes sudegs ir jis. O kai jis degs, bus irgi vienas. Visiškai be nieko, jis supras, kad čia, būdamas ir gyvendamas, jis neturi nieko ir nėra paprasta turėti. Tada tas, kuris tą laimę stebėjo, galės jaustis puikiai. Nes jis nesudegė, jis buvo paėjęs nuošaliau. Tada jis prisimins to laimingo žmogaus visus tartus žodžius. Ir jie visi skambės labai kvailai.



Aš negaliu patikėti daug kuo. Aš tas, kuris visada už ateitį, kad ir kokia ji bebūtų. Geriausia, kad laiminga. Ir aš nekenčiu, kai kažkas trukdo tą daryti. Aš manau, arba bent maniau, kad su kažkuo, ateitis gali ir bus geresnė. Nekenčiu kai vis dar tuo tiki, tačiau žinai, kad nebus. Tada visą gerį, kurį turi, tenka palaidoti. Laikyti visą tai toliau, kažkam, sau, nenaudoti potencialo. Tai tarsi surištos rankos. Kvaila neturėti kur dėtis.
Kvaila, kai yra kvaila. Kvaila, kai gyvenime istorija kartojasi. Ir lieki du kartus iš eilės kvailio vietoje. Tai padeda ateičiai. Tačiau tai nepadeda širdžiai. Širdis negali dužti kelis kartus. Tai jau per daug. Ateityje, ką gali sudužusi širdis ? Kam žmonės naudoja pvz, sudužusią vazą ? Ji lieka bevertė. Tik stiklo gabaliukai, šukės.
Mokykis. Man tai sunku, aš mokausi tuo sunkesniu būdu. Vienas. Kartais ir lieku po pamokų.
Kada reikia visą tai baigti ? Žinau gerą pavyzdį.
Vytautas, mano pažįstamas, buvo penkis metus televizijos antenų montuotojas. Labai daug uždirbo, bendravo su politikais ir garsiais žmonėmis, t.t... Viskas buvo puiku, tačiau po tų penkių metų, jis nustojo pats žiūrėti televizorių ir jo mąstymas pasikeitė. Pradėjo nekęsti to, ką jame rodo. Metė darbą tą pačią dieną kai tai suvokė.
Tai turi ne tik išblėsti, o visiškai išnykti. Jei taip nėra, tai kvaila ir nerimta.
Kam mesti tą darbą, jei tau jis vis dar patinka, tau buvo daug gerų dienų darbe? Juk bus ir ateityje, jei tik būsi stiprus. Nebūna tokių didelių suvokimų ir apsivrtimų mąstymo per vieną dieną. Tai yra melas arba kvailystė.

Visu garsu į priekį, išskėstom drebančiom rankomis kabinuos į save ir susileidžiu nagus į odą. Aš Linas. Aš ne Linas, aš Lee. Let's just fucking do it and let's keep on pushing forward.

2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

The more steps back you take, the simply more steps forward  you have to fucking triple make.

~ Gruodžio 17-20 išvažiuosiu. Tereikės palikti raštelį.
No more Vitalijus, god damn it. Na ką, likau vienas darbe, su galvos skausmu, stebiu mašinų srautą, stebiu šviesas ir visą miestą iš viršaus. 8h aš eisiu nusipirkti alaus ir važiuosiu namo. Su gimtadieniu.

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Lady in red. Chris DeBurgh.

I've never seen you lookin so lovely as you did tonight.

Gotta go to bed after all, feelin blind, so gotta rest. A.Couple.Of.Hours. Sucha bad feeling when you go to sleep and just because it's a must. Gogogo, feel tomorrow, because the more you feel, the better it is. Use your imagination and your intuition, It's you who makes tomorrow the way it has to be. You create the shit, Lee.
Had a great evening : ) Chill and a couple of hour sleep time.
Nope, we're not fucking working, sure. From 7 up till 9 here. Gotta go big.

2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

In the end nothing really matters. If it does, It's not the end. Kelios valandos miego nusimato, reikia jas ir pradėti.


Because if tomorrow never comes will he know how much you loved him?

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Nuo 7 up already. Gettin back to the track. Pražiemojau rudenį, pražiemosiu ir žiemą.
Tas, kuriam rūpi - galvos, kad tas, kuriam rūpi, ateis pas tave pats, jei jam rūpėsi.



Tiesiog tingiu kažką keisti. Labai liūdna kai kažką mokai gyvenimo ir būt protingo metų metus ir iš to neišeina nieko gudraus. Tas pats, kaip darbe pravedu seminarą, žmonės atsistoja, padėkoja ir išeina. Tada atsisėdi ant kėdės ir išsprogdinęs akis vėpsai kažkur pro langą sau vienas. Tada prieini išvadą, kad arba tu prastas mokytojas, arba prasti mokiniai. Aš nesu prastas mokytojas šiuo atveju. Aš pavargęs nuo mėšlo mokytojas.
Happy birthday.
Porą metų tu kiekvieną mielą dieną dirbi ir stropiai taupai, kiekvieną dieną. Ir eilinę iš jų, gatvėje juos pameti, ką darytum ? Vienas variantas būtų rėkti ir bėgti ieškoti, panikuoti ir isterikuoti. Kitas variantas yra susitaikyti su tuo, nes nieko nepakeisi. Tegul, nors ir sunkiai, bet tikrai susitaupysiu iš naujo. Tik dabar į tai žiūrėsiu dar rimčiau.
So make a wish.
Nei vienas pasaulyje nėra kažkam nusikaltęs ir turi pilną teisę būt laimingais, nesvarbu ar Žirmūnuos, ar Valakampiuos, ar pas kažkieno močiutę Pašilaičiuose, ar Gabijos viešbutyje Palangoje, ar prie Palangos tilto, ar prie Chillo tilto, ar Labas parke, ar Antakalnyje, Fabijoniškėse, ar Xuinyčioj, ar čiliake ar Krekenavoj, ar Europos moterų tuolete.
Kiek žmonių suvokia, kad prekybos centre Ozas yra ir PUMA ir BIBA?
No one offers you a shoulder, no one looks you in the eye.

2013 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Po biškį grįžtama prie "isn't it funny how day by day nothing changes, but when you look back everything is different". Kai klimpsti į monotoniją ir vienintėlė tave guodžianti mintis yra abstrakti ir skamba "Kažkada bus geriau". Kai tokią frazę sau kartoji šeštus metus iš eilės, pradedi pats nebetikėti tiek savim, tiek visais kitais.
Exit wounds.
Kai vėl dirbi po 12 valandų ir dar savaitgaliais. Kai spėji paklausyt po 3 placebo dainas iš ryto.
Kai šypsaisi tik iš reikalo, kai nesijuoki.
Kai skaudą galvą kiekvieną dieną ir nieko daugiau nespėji.
Kai toks dalykas, kaip "jausmai" pradeda beveik nebeegzistuoti.

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Ech, jau 3ias rytas su kėlimusi dėl skambučio ir žadintuvo vienu metu. Ir vis tas jaudulys/virpulys iki 14:30. Brrrrrhhh. Greičiau, just greičiau. Per daug savim nepasitikiu. Nes visada galvoju, jog susimausiu ir nieko gero neišeis,vos nemirštu iš įtampos, o dažniausiai viskas išeina daug geriau. Dar neišmokau šito.

2013 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis

2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Gera naują vieną geriausių KOL dainų ever išgirsti. Ir sužinoti, jog išlaikei anglų C2 testą. Ir atsibusti ryte apsikabinus, padaryti kavos ir jazminų arbatos ir išsikepti krevečių grietinėlės ir česnakų padaže. Tada vienam pabūti dieną, sutvarkyti namus ir laukti žmonos bei gaminimo vakarienės su geru filmu ir žvake. Mhrr.

2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

2013 m. liepos 29 d., pirmadienis

Now that's what I call monday morning. ~10 calls, 5 coffee, 11 cigs, all shaking and hyper-active.
Gonna be back to Vilnius in four days for 1.5days.
RHCP - on and I'm out for some more coffee.
Things are gettin good.
I shouldn't stop here. I must keep on doin it and push myself forward and forward. Life is like Forex Trading : you can put SL (Stop loss) or TP (Take profit) anywhere you want. I have no TP in real life now and it's going up. Trendline is about to be possitive.

2013 m. liepos 24 d., trečiadienis

A New day... Another morning with happy you're gone, just woke up and this song is playin. Urgh. Yesterday was.... Incredible and weird.
I love the smell of coffee in the morning. The coffee I make is the best.
Yesterday I almost fucked my table up when I saw some random video sayin like : I'm FX trader, when I wake up the first thing is ? Make a guess. Yes, coffee. We, traders, drink 2 or 3 in the morning. And I was like : yes, sirrr,, sameee heree..
And that call I had yesterday.... My dad simply screwed me. He made me realise that I have nothing. But he's wrong because I still have myself and I have power, I'm the shit. Just a sad lonely fuck.

2013 m. liepos 23 d., antradienis

First day in LTU, you gotta be kidding me ? : DD
The most interesting day ever. But in a strange way!
Things are good.
Good, yes.

Breathe me,
Every time you close your eyes.
Taste me,
Every time you cry... This memory will fade away and die... JUST FOR TODAY...


Blessed with lucky 7's

Tired, sooo tired, day after day. Well it's gonna be over in no time anyway, gotta keep calm and move on.
Brb in Vilnius in 5 more days, dunno if I want to go back and be there. Ain't no reason for me to even live and exist there.
Anyway, a lot of "pending" business stuff is still there so I must face it somehow.
My heart is beating now like crazy. (Just a random coffee overdose)
And I'm gettin tired of my suit and this official look all the time. Nothing I can do about it. And I won't be able to.

2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

Na ką, pasiruošęs ryt būti Kaune, tada į Panevėžį ir į Vilnių kokį šeštadienį ar penktadienį, manau dar sugalvosiu kada.
Nuotaika gan šūdina, bet on the other hand, optimistiška.
Viskas kažkaip keista.
But all good.

2013 m. liepos 21 d., sekmadienis

Cause I can see in the dark

I can, I don't even need any Infra or any red.
Have a lot of things to do and surprisingly I'm pretty close to literally DOIN IT. (Inhale)
I had an oppurtunity to speak Italian and now I know how bad am I, but not a big deal here I guess, gotta keep on going. Two steps forward, one step back. But still an uptrend.
Argh, that damn morning coffee, I can't stop drinking it like I used to do before.
I feel sick and tired from being sick and tired of not doing enaugh in my life.
And gettin real tired of shitty things around me.


2013 m. liepos 20 d., šeštadienis



 Šeštadienis, 9:48, saulė dar nepakilusi, oras giedras ir bus graži diena. Dega žvakės kvepiančios jazminais.
Labai geros sakyčiau, bėga dienos. Linas dar negreit turėtų grįžti į Vilnių. O ir gerai, nes nei aš kažko, kažkieno pasiilgau, nei manęs. Tikrus draugus pasirodo, kad turiu tik "Abroad". Tikrai norėsiu čia likti visam gyvenimui, nežinau ar man dar trūko kažko, kad tuo įsitikinčiau, bet bet kokiu atveju, įsitikinau pilnai ir tvirtai.

Labai keista būtų stengtis apibūdint vidinį jausmą/jausmus, at least while I'm here. Kažkoks keistas nerimas viduje, amžinas jausmas, lyg stovėtum prie pat geriausio ir baisiausio pasaulyje atrakciono ir ruoštumeis savo eilei. Nežinau kodėl. Nežinau. Jeigu jau nuo pat ryto kyla tokios mintys ir emocijos, tai - jau kažkas įdomaus. Ta prasme kas savaitgaly ryte galėtų mąstyti ir filosofuoti apie gyvenimą ? Sakyčiau bent vakare, po poros alaus. Anyway, that's what I do pretty much all the time.
Ypač keistai pagirtinai dabar atrodo "jausmai", kurie, turbūt stebėtina, tačiau keičiasi neeepaprastai greitai. Vieno jausmo vienam nebėra, kitas sumenkęs, kitam atsirado dar stipresni nauji jausmai.. Na, keičiantis aplinkai turbūt automatiškai keitiesi ir tu. O gal prisitaikai?
Labai gera neturėti beveik jokių rūpesčių ir galvos skausmo. Taip ir turi bėgti dienos. Labai gera turėti tų, su kuriais jas gali praleisti. Tik bent jau man, reikia tokių draugų, kurie patys pirmi ateitų į ligoninę, jei mane ten paguldytų. Daugumai nusispjaut.
Manau šiandien bus pirma diena, kai nedirbsiu nieko, tad ramiai pasivaikščiojęs po miestą nueisiu į kokį kiną ar į atrakcionus, nes į abu turim bilietus.
Smile like you mean It.

2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

I'm about to have a girlfriend.



Turn it on every time it's raining and you look through your window.
Things aren't easy. Some people think it sucks to see your TVs remote control 2feet away from where you are, because it's "far away".
But some people don't give a single shit even if what they need is in Indonesia or stuff like that. It doesn't seem so far away.
Wise words from Lee. Keep it cool.

2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

.

When you cried I'd wipe away all of your tears
When you'd scream I'd fight away all of your fears
And I held your hand through all of these years

And I'm going under.

2013 m. liepos 5 d., penktadienis

.

Ant laužo keptos krevetės, rytas, kava ir nuoskaudos.
Live a day with me, live my life.
Take a closer look at
how itt feels
to be me.

2013 m. liepos 4 d., ketvirtadienis

.

Lygiai 5 ryto, tuoj keliamės ir dirbame. Visi kartu, su kava ir pienu. Su sushi ir kinu.

2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

2013 m. birželio 29 d., šeštadienis


Pagaliau ilgai laukta mini kelionė yra ready. Dabar tereikia atsipūsti sėdint ant suoliuko vidury miško ir pagalvoti.
Vis sukyla mintys (vakarais) neigiamos. Bet atsibundi ir pagalvoji, kad ir kokiam šūde esi, reikia daugiau, kad žlugtum galutinai. Tada atsistoji ir pasikloji lovą, apsirengi ir išeini.
Reikia RASTI tą žmogų su kuriuo jauties gerai ir esi laimingas, nes liūdėti gali ir vienas.
Nesvarbu ar tu egzistuoji, ar jau miręs, kaip saulė kilo, taip ir kils, gyvenimas vyks, bet jau be tavęs.
Už tave niekas negyvens. Reikia p\tiesiog pamiršti kaip pačiam būti laimingam ir daryti kitus laimingais. Kažkada tai atsipirks. Kai rasi tinkamą žmogų.

2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

With marks against my shoulder, I feel older than I am.

One step Closer living inside You



21:30. Gotta get ready for tomorrow, make some shitty food, because I ain't got anything fucking normal here, clean my poor lookin clothes or at least to try to. No time for anything. Any. Thing. How can you simply sit and think, breathe and chill ? Wtf ? Wish I was able to. Wish I had some time. But you better get used to that, spongy.
And it's time for me to take my fingers on : Cv. Pretty funny, huh.
55 Water St, New York, NY 10041, 50th Floor, Lee on the right.

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis


Ir bus ta diena, kai vaikščiodamas "ten", aš jausiuos paprastai, jokio jaudulio ar keistenybių, jausiuos taip, kaip jaučiasi laimingas žmogus, radęs vietą, kurioje priklauso ir kurioje liks amžinai.


























2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Pift, šį mėnesį tiek nedaug buvau namie. Į tokią savotiškai nerutinišką rutiną esu įkliuvęs, bet tai tikrai nėra blogai.
Žiauriai liūdna, kai kažkas iš draugų patenka ligoninėn. Teko šaut su kolega 130km/h ir per 10min pusę miesto kirst, nuo mašinų aikštelės iki palatos bėgt besidraikant kaklaraiščiui ir tempiant kompiuterį tašėje, su ašarom riedančiom ir rimtu, piktu žvilgsniu. Bėgt ne į tą aukštą ir keiktis visiem iš eilės, huh. But I guess it's good after all.
Dabar reik Placebo atsiklausyt, ryt susitvarkyt, o svarbiausia, išsimiegoti. Nors ši savaitė ir nebuvo labai "nemiegota", bet, kad buvau ir jaučiaus šūdinai - faktas. Vien dėl to, jog šią savaitę beveik visą teko grįžti labai vėlai iš darbo, o viskas ko aš tenorėjau po jo, tai buvo keli alaus ir su Ja į lovą. Taip ir neišsimiegi.
Tačiau dabar ilgasis savaitgalis. Nors penktadienis ir nepradirbtas, o praleistas palatoje, jaučiuos kaip po normalios darbo dienos. Gal prie sirgimo ribos, nes kažkaip viskas keistai atrodo, lyg būčiau gavęs iš beizbolkės gerai per makufelį.
O ir snigti pradėjo, nors pražiemojom žiemą tai pražiemosim ir pavasarį.


2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Linas Debilas. Tačiau geriau būti teisingu, nei melagiu. Nekenčiu melagių.
Ech, kiek daug aš turiu, visi šiuo metu yra šalia. Labai gera. Tikiuosi taip ir bus.
Arba dar geriau. Kitur. Atgal. Ties parku ir tiltu, ties paradise.
Keltis jau už 6h, kaip ir darbo dieną. Patinka. Patinka, nes jau dabar galiu spjaudyti į tuos, tuos kurių nekenčiau metų metus, į tuos mamyčiukus, kurie sėdi, šneka, nieko nedaro ir nieko neturi. Nebent jiems mama nuperka mašiną ir tada tai būna vienintėlis diskutuojamas ir matomas dalykas to žmogaus snukiaknygėje, labai liūdna, kad viskas yra taip. Man labai liūdna, kad madoje yra Gangnam style, Harlem Shake, o ne knygų skaitymas pvz. Kodėl negali nauja mada būti tokia, jog : Pradeda visi skaityti ir mokintis, automatiškai susivokia tada, niekam nebepatinka JB, 1D ir tt.. 2Pac nebesivarto grabe, visi tie kalbantys mamyčiukai pradeda dirbti, ekonomika auga x8, atlyginimai irgi, so ?  Bet juk taip yra ir bus.
Eisiu tuojmiegoti, greit keltis teks.
Na, dar porą kartų :


2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Toks jaudulingas rytas, kad užpiso.

Fiuch, sutvarkiau blogą. Arbatos pakelio nuotraukoje, pasirodo, buvo kažkoks virusas, tad ištrynus 50 postų, viskas čiki. Sėdžiu naujame darbe, tuojaus iš jo varysiu, būsiu porą h laisvas, tada į paskaitą ir jau bus vakaras. Ir šį mėn jau porą kartų miegojau namie, pasiekimas, Lee. Grįžęs namo tiesiog privalau kapitaliai susitvarkyti, prisikvėpinti kambary trečiuku ir prigert jazminų arbatos. Reikia keist viską, ar bent derinti prie pokyčių. Eh, taip gerai viskas dėl darbo, jėgelė.
Turiu tiesiog per daug marškinių, gal kokių 20 gerų ir beveik naujų, tik reikia visus išsiskalbt. Pasižadu vakare juos išsiskalbt, taip pat visus 3 švarkus.

Go hard Lee.

Nuotaika puiki, tik vienas kavos puodelis šiandien, surprisingly. (Nes nespėjau daugiau)
Greitu metu, kai tik liko turėsiu, gal savaitgalį, apsishopinsiu.