2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 m. spalio 3 d., ketvirtadienis

Po biškį grįžtama prie "isn't it funny how day by day nothing changes, but when you look back everything is different". Kai klimpsti į monotoniją ir vienintėlė tave guodžianti mintis yra abstrakti ir skamba "Kažkada bus geriau". Kai tokią frazę sau kartoji šeštus metus iš eilės, pradedi pats nebetikėti tiek savim, tiek visais kitais.
Exit wounds.
Kai vėl dirbi po 12 valandų ir dar savaitgaliais. Kai spėji paklausyt po 3 placebo dainas iš ryto.
Kai šypsaisi tik iš reikalo, kai nesijuoki.
Kai skaudą galvą kiekvieną dieną ir nieko daugiau nespėji.
Kai toks dalykas, kaip "jausmai" pradeda beveik nebeegzistuoti.

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Ech, jau 3ias rytas su kėlimusi dėl skambučio ir žadintuvo vienu metu. Ir vis tas jaudulys/virpulys iki 14:30. Brrrrrhhh. Greičiau, just greičiau. Per daug savim nepasitikiu. Nes visada galvoju, jog susimausiu ir nieko gero neišeis,vos nemirštu iš įtampos, o dažniausiai viskas išeina daug geriau. Dar neišmokau šito.

2013 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

2013 m. rugsėjo 1 d., sekmadienis