2013 m. kovo 29 d., penktadienis

Pift, šį mėnesį tiek nedaug buvau namie. Į tokią savotiškai nerutinišką rutiną esu įkliuvęs, bet tai tikrai nėra blogai.
Žiauriai liūdna, kai kažkas iš draugų patenka ligoninėn. Teko šaut su kolega 130km/h ir per 10min pusę miesto kirst, nuo mašinų aikštelės iki palatos bėgt besidraikant kaklaraiščiui ir tempiant kompiuterį tašėje, su ašarom riedančiom ir rimtu, piktu žvilgsniu. Bėgt ne į tą aukštą ir keiktis visiem iš eilės, huh. But I guess it's good after all.
Dabar reik Placebo atsiklausyt, ryt susitvarkyt, o svarbiausia, išsimiegoti. Nors ši savaitė ir nebuvo labai "nemiegota", bet, kad buvau ir jaučiaus šūdinai - faktas. Vien dėl to, jog šią savaitę beveik visą teko grįžti labai vėlai iš darbo, o viskas ko aš tenorėjau po jo, tai buvo keli alaus ir su Ja į lovą. Taip ir neišsimiegi.
Tačiau dabar ilgasis savaitgalis. Nors penktadienis ir nepradirbtas, o praleistas palatoje, jaučiuos kaip po normalios darbo dienos. Gal prie sirgimo ribos, nes kažkaip viskas keistai atrodo, lyg būčiau gavęs iš beizbolkės gerai per makufelį.
O ir snigti pradėjo, nors pražiemojom žiemą tai pražiemosim ir pavasarį.


2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Linas Debilas. Tačiau geriau būti teisingu, nei melagiu. Nekenčiu melagių.
Ech, kiek daug aš turiu, visi šiuo metu yra šalia. Labai gera. Tikiuosi taip ir bus.
Arba dar geriau. Kitur. Atgal. Ties parku ir tiltu, ties paradise.
Keltis jau už 6h, kaip ir darbo dieną. Patinka. Patinka, nes jau dabar galiu spjaudyti į tuos, tuos kurių nekenčiau metų metus, į tuos mamyčiukus, kurie sėdi, šneka, nieko nedaro ir nieko neturi. Nebent jiems mama nuperka mašiną ir tada tai būna vienintėlis diskutuojamas ir matomas dalykas to žmogaus snukiaknygėje, labai liūdna, kad viskas yra taip. Man labai liūdna, kad madoje yra Gangnam style, Harlem Shake, o ne knygų skaitymas pvz. Kodėl negali nauja mada būti tokia, jog : Pradeda visi skaityti ir mokintis, automatiškai susivokia tada, niekam nebepatinka JB, 1D ir tt.. 2Pac nebesivarto grabe, visi tie kalbantys mamyčiukai pradeda dirbti, ekonomika auga x8, atlyginimai irgi, so ?  Bet juk taip yra ir bus.
Eisiu tuojmiegoti, greit keltis teks.
Na, dar porą kartų :


2013 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Toks jaudulingas rytas, kad užpiso.

Fiuch, sutvarkiau blogą. Arbatos pakelio nuotraukoje, pasirodo, buvo kažkoks virusas, tad ištrynus 50 postų, viskas čiki. Sėdžiu naujame darbe, tuojaus iš jo varysiu, būsiu porą h laisvas, tada į paskaitą ir jau bus vakaras. Ir šį mėn jau porą kartų miegojau namie, pasiekimas, Lee. Grįžęs namo tiesiog privalau kapitaliai susitvarkyti, prisikvėpinti kambary trečiuku ir prigert jazminų arbatos. Reikia keist viską, ar bent derinti prie pokyčių. Eh, taip gerai viskas dėl darbo, jėgelė.
Turiu tiesiog per daug marškinių, gal kokių 20 gerų ir beveik naujų, tik reikia visus išsiskalbt. Pasižadu vakare juos išsiskalbt, taip pat visus 3 švarkus.

Go hard Lee.

Nuotaika puiki, tik vienas kavos puodelis šiandien, surprisingly. (Nes nespėjau daugiau)
Greitu metu, kai tik liko turėsiu, gal savaitgalį, apsishopinsiu.





2012 m. lapkričio 19 d., pirmadienis

Aoaoaoaoaoaoaoaoaooaoaoaoaoaoaoaoaooaoao
Take a look at the video. Deal with the song. And from now on , you can't tell me nothin'.
Ya know wut ? I guess it just.. Simply gotta happen. Because I guess there has to be a "wohooo" and "ohhhh, fuck, whaaaat" just after these first words. Gotta listen to Placebo and take care.
Don't you dare to cry, Lee. Placebo - Blind.