.

When you cried I'd wipe away all of your tears
When you'd scream I'd fight away all of your fears
And I held your hand through all of these years

And I'm going under.

.

Ant laužo keptos krevetės, rytas, kava ir nuoskaudos.
Live a day with me, live my life.
Take a closer look at
how itt feels
to be me.

.

Lygiai 5 ryto, tuoj keliamės ir dirbame. Visi kartu, su kava ir pienu. Su sushi ir kinu.

.

Never listen to Nasty Girl with a hot girl at 4 ryto. Šviesu.

Pagaliau ilgai laukta mini kelionė yra ready. Dabar tereikia atsipūsti sėdint ant suoliuko vidury miško ir pagalvoti.
Vis sukyla mintys (vakarais) neigiamos. Bet atsibundi ir pagalvoji, kad ir kokiam šūde esi, reikia daugiau, kad žlugtum galutinai. Tada atsistoji ir pasikloji lovą, apsirengi ir išeini.
Reikia RASTI tą žmogų su kuriuo jauties gerai ir esi laimingas, nes liūdėti gali ir vienas.
Nesvarbu ar tu egzistuoji, ar jau miręs, kaip saulė kilo, taip ir kils, gyvenimas vyks, bet jau be tavęs.
Už tave niekas negyvens. Reikia p\tiesiog pamiršti kaip pačiam būti laimingam ir daryti kitus laimingais. Kažkada tai atsipirks. Kai rasi tinkamą žmogų.

With marks against my shoulder, I feel older than I am.

One step Closer living inside You

21:30. Gotta get ready for tomorrow, make some shitty food, because I ain't got anything fucking normal here, clean my poor lookin clothes or at least to try to. No time for anything. Any. Thing. How can you simply sit and think, breathe and chill ? Wtf ? Wish I was able to. Wish I had some time. But you better get used to that, spongy.
And it's time for me to take my fingers on : Cv. Pretty funny, huh.
55 Water St, New York, NY 10041, 50th Floor, Lee on the right.

Ir bus ta diena, kai vaikščiodamas "ten", aš jausiuos paprastai, jokio jaudulio ar keistenybių, jausiuos taip, kaip jaučiasi laimingas žmogus, radęs vietą, kurioje priklauso ir kurioje liks amžinai.

Pift, šį mėnesį tiek nedaug buvau namie. Į tokią savotiškai nerutinišką rutiną esu įkliuvęs, bet tai tikrai nėra blogai.
Žiauriai liūdna, kai kažkas iš draugų patenka ligoninėn. Teko šaut su kolega 130km/h ir per 10min pusę miesto kirst, nuo mašinų aikštelės iki palatos bėgt besidraikant kaklaraiščiui ir tempiant kompiuterį tašėje, su ašarom riedančiom ir rimtu, piktu žvilgsniu. Bėgt ne į tą aukštą ir keiktis visiem iš eilės, huh. But I guess it's good after all.
Dabar reik Placebo atsiklausyt, ryt susitvarkyt, o svarbiausia, išsimiegoti. Nors ši savaitė ir nebuvo labai "nemiegota", bet, kad buvau ir jaučiaus šūdinai - faktas. Vien dėl to, jog šią savaitę beveik visą teko grįžti labai vėlai iš darbo, o viskas ko aš tenorėjau po jo, tai buvo keli alaus ir su Ja į lovą. Taip ir neišsimiegi.
Tačiau dabar ilgasis savaitgalis. Nors penktadienis ir nepradirbtas, o praleistas palatoje, jaučiuos kaip po normalios darbo dienos. Gal prie sirgimo ribos, nes kažkaip viskas keistai atrodo, lyg būčiau gavęs iš beizbolkės gerai per makufelį.
O ir snigti pradėjo, nors pražiemojom žiemą tai pražiemosim ir pavasarį.