2013 m. lapkričio 30 d., šeštadienis

Jau susiruošęs, apsigalvojau. Nukeliu tai ateičiai.
Žinai, kvaili dalykai laimi.
Nesu nugalėtas, nesu. Juokai juokais, tačiau yra buvę visko, daug baisių dalykų. Aš antrą kartą per tą pačią ugnį neinu. Einu ruoštis, rengtis.Vardan teisybės.

Aš manau, kad turi būti būtent taip. Tikrai ne kitaip. Viskas, taškas.

O su manim niekas taip nesielgia, niekas.
-Labas, Artūrai, kaip sekasi patiems ?

Pajuoduos ir paakiai, išryškėjo raukšlės. Jokių emocijų, jokių jausmų, tai tikrasis Jis. Jis tas, kuris galvoja. Galvoja ne kažkur įvykių sukūryje, o toliau. Toliau paėjęs vienas, jis atsisėda nuošaliai ir viską stebėdamas galvoja. Jis mato kaip žmonės dega, vienas po kito. Jis mato kaip jie džiaugiasi galvodami, jog kažką turi. O tada sudega ir jie. Nesunku yra stebėti laimingą žmogų. Nesunku, nes sudegs ir jis. O kai jis degs, bus irgi vienas. Visiškai be nieko, jis supras, kad čia, būdamas ir gyvendamas, jis neturi nieko ir nėra paprasta turėti. Tada tas, kuris tą laimę stebėjo, galės jaustis puikiai. Nes jis nesudegė, jis buvo paėjęs nuošaliau. Tada jis prisimins to laimingo žmogaus visus tartus žodžius. Ir jie visi skambės labai kvailai.



Aš negaliu patikėti daug kuo. Aš tas, kuris visada už ateitį, kad ir kokia ji bebūtų. Geriausia, kad laiminga. Ir aš nekenčiu, kai kažkas trukdo tą daryti. Aš manau, arba bent maniau, kad su kažkuo, ateitis gali ir bus geresnė. Nekenčiu kai vis dar tuo tiki, tačiau žinai, kad nebus. Tada visą gerį, kurį turi, tenka palaidoti. Laikyti visą tai toliau, kažkam, sau, nenaudoti potencialo. Tai tarsi surištos rankos. Kvaila neturėti kur dėtis.
Kvaila, kai yra kvaila. Kvaila, kai gyvenime istorija kartojasi. Ir lieki du kartus iš eilės kvailio vietoje. Tai padeda ateičiai. Tačiau tai nepadeda širdžiai. Širdis negali dužti kelis kartus. Tai jau per daug. Ateityje, ką gali sudužusi širdis ? Kam žmonės naudoja pvz, sudužusią vazą ? Ji lieka bevertė. Tik stiklo gabaliukai, šukės.
Mokykis. Man tai sunku, aš mokausi tuo sunkesniu būdu. Vienas. Kartais ir lieku po pamokų.
Kada reikia visą tai baigti ? Žinau gerą pavyzdį.
Vytautas, mano pažįstamas, buvo penkis metus televizijos antenų montuotojas. Labai daug uždirbo, bendravo su politikais ir garsiais žmonėmis, t.t... Viskas buvo puiku, tačiau po tų penkių metų, jis nustojo pats žiūrėti televizorių ir jo mąstymas pasikeitė. Pradėjo nekęsti to, ką jame rodo. Metė darbą tą pačią dieną kai tai suvokė.
Tai turi ne tik išblėsti, o visiškai išnykti. Jei taip nėra, tai kvaila ir nerimta.
Kam mesti tą darbą, jei tau jis vis dar patinka, tau buvo daug gerų dienų darbe? Juk bus ir ateityje, jei tik būsi stiprus. Nebūna tokių didelių suvokimų ir apsivrtimų mąstymo per vieną dieną. Tai yra melas arba kvailystė.

Visu garsu į priekį, išskėstom drebančiom rankomis kabinuos į save ir susileidžiu nagus į odą. Aš Linas. Aš ne Linas, aš Lee. Let's just fucking do it and let's keep on pushing forward.

2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

2013 m. lapkričio 27 d., trečiadienis

Lady in red. Chris DeBurgh.

I've never seen you lookin so lovely as you did tonight.

Gotta go to bed after all, feelin blind, so gotta rest. A.Couple.Of.Hours. Sucha bad feeling when you go to sleep and just because it's a must. Gogogo, feel tomorrow, because the more you feel, the better it is. Use your imagination and your intuition, It's you who makes tomorrow the way it has to be. You create the shit, Lee.
Had a great evening : ) Chill and a couple of hour sleep time.
Nope, we're not fucking working, sure. From 7 up till 9 here. Gotta go big.

2013 m. lapkričio 26 d., antradienis

2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Nuo 7 up already. Gettin back to the track. Pražiemojau rudenį, pražiemosiu ir žiemą.
Tas, kuriam rūpi - galvos, kad tas, kuriam rūpi, ateis pas tave pats, jei jam rūpėsi.



Tiesiog tingiu kažką keisti. Labai liūdna kai kažką mokai gyvenimo ir būt protingo metų metus ir iš to neišeina nieko gudraus. Tas pats, kaip darbe pravedu seminarą, žmonės atsistoja, padėkoja ir išeina. Tada atsisėdi ant kėdės ir išsprogdinęs akis vėpsai kažkur pro langą sau vienas. Tada prieini išvadą, kad arba tu prastas mokytojas, arba prasti mokiniai. Aš nesu prastas mokytojas šiuo atveju. Aš pavargęs nuo mėšlo mokytojas.
Happy birthday.
Porą metų tu kiekvieną mielą dieną dirbi ir stropiai taupai, kiekvieną dieną. Ir eilinę iš jų, gatvėje juos pameti, ką darytum ? Vienas variantas būtų rėkti ir bėgti ieškoti, panikuoti ir isterikuoti. Kitas variantas yra susitaikyti su tuo, nes nieko nepakeisi. Tegul, nors ir sunkiai, bet tikrai susitaupysiu iš naujo. Tik dabar į tai žiūrėsiu dar rimčiau.
So make a wish.
Nei vienas pasaulyje nėra kažkam nusikaltęs ir turi pilną teisę būt laimingais, nesvarbu ar Žirmūnuos, ar Valakampiuos, ar pas kažkieno močiutę Pašilaičiuose, ar Gabijos viešbutyje Palangoje, ar prie Palangos tilto, ar prie Chillo tilto, ar Labas parke, ar Antakalnyje, Fabijoniškėse, ar Xuinyčioj, ar čiliake ar Krekenavoj, ar Europos moterų tuolete.
Kiek žmonių suvokia, kad prekybos centre Ozas yra ir PUMA ir BIBA?
No one offers you a shoulder, no one looks you in the eye.