Viena iš gal 10 dainų, kuri nukelia į NY. Ir omg, aš toks filosofiškai jautriai nostalgiškas.

Ir mes nesam vieni. Taaaip viskas buvo kitaip, toks kitoks buvau ir aš.
Gera žinoti ir justi, jog tapau tikrai geras.
Ir, kad daugmaž viskas gerai, tik tiek, kiek įmanoma, kad taip būtų.
Nuveikiau daug.
Man nereikia mūvėti 45666 Festų apyrankių, kad būčiau kietas ar Smirdantis Swageris. Class is all we need.

Supratau, kad NIEKO. Visiškai nieko nėra neįmanomo. Galima susigalvot vat specialiai patį patį durniausią dalyką pasaulyje. Ir laisvai gali taip atsitikti ar pats gali taip padaryti. Čiut noro ir jausmų - done.

Ir geras vakaras, beveik tobulas. O turiu visko, ko reikia tobulumui. Gal tik kiek laiko trūksta, negaliu nustoti stebėtis kaip greitai bėga dienos, metai. Daug tikslų turint vienu metu, sunku viską padaryti.
Tačiau daug tikslų jau ir atkrito, pasimiršo, liko ten prie jūros vamzdžių ir niekad nebegrįš.
Ir visiškai su tuo aš susitaikiau.