Galėtų G bent padaryt mane keletą vakarų. Bet net per 5 mets nepadarė, tad per graudu. Yaawn, jau 12... nors tik 12, o jau miegas kaip ir ready.  Miegosiu, jei jau greit eisiu, už visą gyvenimą. Jaučiuos super pavargęs, o net nesimylėjau vakare.. Pf, sekmadienis, ko norėt, net negalėčiau šiandien, tyngiu.

Daug apie G galvojau savaitgalį. Visos mintys būdavo aiškios ir konkrečios, bent dauguma. "Jei ji būtų čia, gi.." "Jei būtų kartu, tai mes..." , "Kaip jai patiktų kai aš..." , "Jei tik ji pamatytų, tai..." , "Dabar galėtume mes..." , "Jei ji nebūtų palikus, tai..." ir t.t. Bet gerai. Gerai, kad viską supratau iki pat galo ir jau viskas man gerai, labai gerai. Nes aš ir vėl tas, kurio reikia siekti. Ir kas siekia yra, todėl ir gerai. Taip gyventi galiu iki galo. Nors galėtų G ir sugrįžti. Žinau, jog negrįš, nes jei negrįš iki vasaros, niekas tikrai manyje nebelauks, jau būsiu aš. Jau būsiu su.
Ir miegot nebenoriu, reikia gyvenc.