Pift, šį mėnesį tiek nedaug buvau namie. Į tokią savotiškai nerutinišką rutiną esu įkliuvęs, bet tai tikrai nėra blogai.
Žiauriai liūdna, kai kažkas iš draugų patenka ligoninėn. Teko šaut su kolega 130km/h ir per 10min pusę miesto kirst, nuo mašinų aikštelės iki palatos bėgt besidraikant kaklaraiščiui ir tempiant kompiuterį tašėje, su ašarom riedančiom ir rimtu, piktu žvilgsniu. Bėgt ne į tą aukštą ir keiktis visiem iš eilės, huh. But I guess it's good after all.
Dabar reik Placebo atsiklausyt, ryt susitvarkyt, o svarbiausia, išsimiegoti. Nors ši savaitė ir nebuvo labai "nemiegota", bet, kad buvau ir jaučiaus šūdinai - faktas. Vien dėl to, jog šią savaitę beveik visą teko grįžti labai vėlai iš darbo, o viskas ko aš tenorėjau po jo, tai buvo keli alaus ir su Ja į lovą. Taip ir neišsimiegi.
Tačiau dabar ilgasis savaitgalis. Nors penktadienis ir nepradirbtas, o praleistas palatoje, jaučiuos kaip po normalios darbo dienos. Gal prie sirgimo ribos, nes kažkaip viskas keistai atrodo, lyg būčiau gavęs iš beizbolkės gerai per makufelį.
O ir snigti pradėjo, nors pražiemojom žiemą tai pražiemosim ir pavasarį.